Palatinų auksilijus
Palatinų auksilijus (lot. auxilia palatina, vns. auxilium palatinum) – vėlyvosios Romos imperijos pėstininkų palatinų dalinys, suformuotas iš samdinių neromėnų (pvz., galų, germanų ir pan.). Tokie daliniai pirmą kartą imti formuoti apie 325 m. Konstantino I kaip naujosios lauko armijos dalis.
Žodis lot. auxilium reiškia 'pagalba'. Auksilijai tai buvę pagalbiniai daliniai (skaitykite „Auksiliarijai“). Dalis auksilijų turėjo specialius pavadinimus, pvz., Cornuti ar Brachiati. Kiti buvo pavadinti pagal gentis, iš kurių buvo užverbuoti. Dažniausiai tai būdavo rytų Galijos ar germanų gentys. Šie daliniai tapo palatinų daliniais, kai 365 m. nuo komitatensių buvo atskirta dalis dalinių ir pavadinti palatinais.
Nėra žinoma, kiek karių būdavo viename auksilijuje, bet A.H.M. Jones rašė[1], kad jų būdavo 600 ar 700. T.y., auksilijus būdavo bataliono dydžio.
Dalis auksilijų buvo priskirti limitanėjams, ypač bazavęsi prie Dunojaus. Neaišku, kuo jie skyrėsi nuo palatinų auksilijų.
Palatinų auksilijų sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiame sąrašę surašyti palatinų auksilijai, įtraukti į V a. knygą Notitia Dignitatum, kurioje buvo nurodyta ir kokių spalvų buvo dalies šių auksilijų skydai.
|
|
|
|
-
Ampsivarii
-
Felices seniores
-
Honoriani ascarii seniores
-
Invicti iuniores Britanniciani
-
Iovii seniores
-
Leones seniores
-
Petulantes
-
Sekvanai (Sequani)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ A.H.M. Jones (1964) History of the Later Roman Empire, Blackwell, Oxford, p. 682]